Lietuvą šienaujantis emigracijos dalgis šalies Vyriausybės nestebina

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, per 2011 metus savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo dar 57 198 žmonės. Tai sudaro 1,906 proc. gyventojų.

Ką reiškia Lietuvai šie 57 198 žmonių? Tai antras pagal dydį gyventojų praradimas per pastarosios nepriklausomybės dvidešimtmetį (2010 m. – 83 577). Taigi, per šios Vyriausybės kadencijos tris metus (2009 – 2011) Lietuva jau neteko 175 475 žmonių (34 700+83 577+57 198). Tuo tarpu „Eurostat“ buvo nustačiusi metinę žmonių mažėjimo Lietuvoje prognozę (17 000 žmonių), pagal kurią per tris metus turėjome netekti 51 000 gyventojų. Taigi, agentūra „suklydo“ daugiau nei tris kartus.

Esamą gyventojų praradimo mąstą galime suvokti tik lygindami jį su kitais dramatiškai mūsų šalies egzistavimo periodais. Taip istorikė Vitalija Kasperavičiūtė savo moksliniame darbe nurodo, kad per prieškarinės emigracijos bangos dvidešimtmetį (1920 – 1940) Lietuva iš viso neteko apie 100 tūkst. žmonių (tai tik 5 000 žmonių per metus!). Nors tuo metu visu pajėgumu dirbo žmones išvykti kviečiančios agentūros ir bilietai kelionei į kitą Atlanto pusę buvo siūlomi nemokamai arba skolon… Kaip matome, šios Vyriausybės sukelta dabartinė emigracijos banga yra dešimteriopai didesnė.

Bet tai jau nestebina, nes abejingumas ir nieko nedarymas emigracijos klausimais yra tapęs skiriamuoju šios Vyriausybės bruožu.

Taip pat nenustebino ir Andriaus Syto „Lietuvos ryte“ paskelbta informacija – „ 2011-ųjų emigracija – didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje, stulbinanti Europą“ (2012 01 02). Pasak autoriaus, Europos Komisija pareiškė nuomonę, kad per 2011 m. Lietuvą paliko 2 proc. gyventojų. Neturiu pagrindo netikėti nei šia, nei Lietuvos institucijose renkama informacija. Tuo labiau, kad turimi duomenys beveik patvirtina šį EK teiginį (skirtumas sudaro nepilną 0,1 proc.). Esantis neatitikimas („nepritraukimas“ iki 2 proc.) gali reikšti tik viena – pirminiai Visuotino gyventojų surašymo paskelbti duomenys, kad Lietuvoje jau nėra 3-jų mln. gyventojų, ko gero buvo ne iš piršto laužti.

Nedaug ką šioje situacijoje gali pasakyti ar padėti ir imigravusiųjų (atvykusių į Lietuvą) skaičiai, nes į juos yra įtraukiami ne tik sugrįžtantys į Tėvynę mūsų piliečiai, bet ir tuo metu atvykę trečiųjų šalių piliečiai. Pavyzdžiui, 2007 m. į Lietuvą atvyko 8 609, išvyko 26 500* asmenys, 2008 m. atvyko 9 297, išvyko 23 700*, 2009 m. atvyko 6 500, išvyko 34 700*, 2010 m. atvyko 5 213, išvyko 83 577.

Nesu didelis optimistas, kad galėčiau prognozuoti emigracijos mažėjimą. Išvykusiųjų iš Lietuvos skaičius 2010 m. dėl įvairių priežasčių buvo toks išskirtinai didelis (virš 83 tūkst.), kad emigracijos mažėjimas net keliomis dešimtimis tūkstančių, iš tikrųjų nereiškia realaus migracijos srauto sumažėjimo. Galime kalbėti tik apie tam tikras tendencijas. Tik tada, kai emigracijos srautai sugrįš į daugiamečius rodiklius (apie 25 tūkst.), galėsime kalbėti apie emigracijos srautų stabilizavimą. Emigracijos mažėjimas prasidės tik po to.

Bet tam reikalinga aktyvi visų valdžių remiama ir vykdoma valstybės politika emigracijos srityje. Aišku, kol Lietuvoje dar turime savų piliečių.

*Iki 2009m. Statistikos departamentas vedė emigravusių asmenų apskaitą pagal deklaruotą ir nedeklaruotą išvykimą