„Troškimas – pusė gyvenimo, abejingumas – pusė mirties“. Kahlilis Džibranas (Gibran Khalil Gibran) Antrojoje liepos pusėje darbdaviai, siekdami atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, eilinį kartą diskutavo dėl imigracijos taisyklių liberalizavimo. Propaguodami šią diskusiją, surengė gerą viešųjų ryšių kampaniją, plačiai informavo jau abejingą (pusiau mirusią) mūsų visuomenę apie šį renginį, o po to Delfi portale Vitės […]
Skaityti toliauPirmininkavimo akibrokštas (Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais)?
Perskaitęs profesionalų ir argumentuotą Lauryno Kasčiūno straipsnį „Veidas.lt“ tinklapyje „Ar pasiduosime multikultūrinės visuomenės iliuzijai“, nenustebau dėl mūsų politinio „elito“ neeilinio susireikšminimo ir arogancijos. Kad būtų aišku skaitytojui, trumpai pacituosiu L.Kasčiūno straipsnio įžangą: „Pristatydamas Lietuvos prioritetus pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Vidaus reikalų tarybai, vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas pabrėžė, kad vienas jų bus trečiųjų šalių piliečių […]
Skaityti toliau„Turi būti rastas atsakymas, kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė…“
Deja, straipsnio pavadinimas – tai citata ne iš mūsų prezidentės metinio pranešimo, o iš dienraščio Londone. Šią mintį suformulavo Didžiosios Britanijos politikai. Tai yra šalies, kuri turi teigiamą migracijos saldo (atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta). Šalies, kuri imasi griežtų priemonių prieš nežabotą imigraciją ir nelaukdama blogų pasekmių emigracijos srityje, imasi konkrečių veiksmų, siekdama išvengti rinkėjų […]
Skaityti toliauMigracijos klišių spąstuose
Praėjusios savaitės pabaigoje Seime įvyko migracijos ekspertų seminaras „Darbo migracija Baltijos šalyse: tendencijos ir perspektyvos“. Pranešimus skaitė ir debatuose dalyvavo įvairių NVO atstovai, ekspertai, praktikai bei tyrėjai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos. Buvo pateikta daug įdomios medžiagos apie migracijos dinamiką ir padėtį skirtingose ES šalyse bei galimas jos tendencijas. Norėčiau sukoncentruoti savo ir […]
Skaityti toliauGlobalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.). Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje […]
Skaityti toliauAr ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
Mes jau nebesuvokiam, jog normalioje valstybėje normalus piliečių gyvenimas ir jų pirmapradė teisė yra gyventi savo kilmės valstybėje. Čia žmonės gimsta ir sau artimų žmonių aplinkoje auga, bręsta, mokinasi ir vėliau dirba (grąžindami tėvams ir valstybei į juos įdėtas investicijas) – taip karta po kartos stiprindami ir gausindami savo valstybės dvasinį, intelektinį, kultūrinį, ekonominį bei […]
Skaityti toliauKo apie emigraciją nepasakė Swedbank ekonomistas N.Mačiulis?
Viešoje erdvėje ryškėja viena keista tendencija: tarpusavyje kalbasi tie, kas apie migraciją, atvirai šnekant, nelabai supranta, todėl migracijos klausimai – jiems jokia problema. Aišku, ir viešoje erdvėje masinės informacijos priemonėse demokratija nekvepia, nes panašūs straipsniai yra vienpusiški – migracija grėsmės nekelia, Lietuvoje viskas OK. Kuo norima įtikinti visuomenę? Į panašias publikacijas, žinodamas jų „vertę“, nekreipiau […]
Skaityti toliau