Kas Lietuvoje užims mūsų vietą?

Pasak D. Paukštės, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas – tai ne bilietėlių pardavinėjimas keleiviams, nes atsakome už tai, kas įleidžiamas ne tik į Lietuvą, bet ir į ES.

Piliečių iš trečiųjų šalių imigracija neturėtų skatinti lietuvių emigracijos

Teodora RAŠIMAITĖ,
“Savaitė“

Migracijos tarnyboje kilęs korupcijos skandalas pirmiausia iškėlė klausimą, kas gi taip veržiasi į Lietuvą? Kalbamės su migracijos ekspertu Dainiumi PAUKŠTE, kuris Migracijos departamentą, kur daugiau nei 10 metų ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, paliko prieš pusantrų metų.

Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė atskleidusi korupcijos tinklą Migracijos departamente. Įtariama, kad šio departamento darbuotojai už kyšius ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams išduodavo leidimus gyventi Lietuvoje.

STT sulaikė ir įtarimus dėl galimos korupcijos pateikė septyniems Migracijos departamento darbuotojams, iš kurių net penki užima vadovaujamas pareigas, dviem advokatams, dviem advokatų padėjėjams bei dar dviem fiziniams asmenims.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos atliekantys STT Vilniaus valdybos pareigūnai aiškinasi galimą korupcinę schemą, kai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti ar tokius leidimus prasitęsti pageidaujantys ne ES šalių piliečiai mokėdavo pinigus tarpininkaujantiems advokatams ir advokatų padėjėjams, kurie dalį pinigų perduodavo pažįstamiems asmenims, turintiems ryšių Migracijos departamente, o šie – Migracijos departamento pareigūnams, turintiems įtakos greitesniam tų leidimų išdavimui.

– Kodėl, jūsų nuomone, susiklostė tokia situacija?

– Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams išduodami kokiu nors teisiniu pagrindu. Jų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nurodo net 13. Taip trečiosios šalies piliečiui atsiranda pagrindas atvykti į Europos Sąjungai priklausančią šalį. Nesąžiningi užsieniečiai dažniausiai siekia atvykti į Lietuvą naudodamiesi tik keliais pagrindais. Tai fiktyviai įsteigtos ar fiktyviai įsigytos jau įsteigtos įmonės, fiktyvios santuokos ar nekilnojamasis turtas Lietuvos teritorijoje. Taigi atsirado savotiškas paslaugų užsieniečiams sektorius – būdavo steigiamos įmonės, o paskui perparduodamos užsieniečiams.

Migracijos departamentas matė bei stebėjo šį procesą ir, savaime aišku, informuodavo atitinkamas tarnybas. Rengdavome ir pasitarimus, kuriuose dalyvaudavo ir Valstybės saugumo departamento, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, ir Mokesčių inspekcijos, ir policijos atstovai, ne kartą kėlėme klausimą, kad reikia taisyti Lietuvoje veikiančius teisės aktus.

– Tačiau tikriausiai laikinus leidimus teisėtai ar neteisėtai gavusiems ne ES piliečiams Lietuva buvo tik tarpinė stotelė?

– Reikia turėti omenyje, kad leidimai laikinai gyventi šalyje išduodami vieneriems metams. Juos gavę asmenys gali keliauti po ES šalis, tačiau prieš kelis mėnesius baigiantis terminui turi parodyti iniciatyvą leidimą pratęsti. Jeigu jie pabėgdavo, tapdavo nelegalais, ir toji šalis, kurioje jie gyvendavo, deportuodavo juos į Lietuvą, o Lietuva – namo.

Taigi procesai buvo matomi, o dėl to, kodėl kilo skandalas, savo nuomonę, žinoma, aš turiu.

– Ir kodėl taip atsitiko?

– Tai ne kas kita, kaip buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įvykdytos reformos padarinys. Ir buvo tik laiko klausimas, kad jis įvyks. O reforma buvo tokia: prieš pusantrų metų buvo trečdaliu sumažintas Migracijos departamento darbuotojų skaičius, aišku, kad drastiškai sumažėjo kontrolė, padidėjo darbo apimtis, atvykstančių srautai. Ir štai turime padarinius. Nors, pažinodamas į skandalą įsivėlusius Migracijos departamento darbuotojus, širdyje aš vis dar negaliu patikėti, kad jie galėjo taip elgtis… Kol nebus įrodyta, nepatikėsiu, nesuprantu, kaip galėjo įvykti…

Beje, buvo dvi reformos koncepcijos, tačiau, užuot sukūrus stiprią, atsakingą už visą migraciją Lietuvoje tarnybą, buvo pasirinkta tarnybą išskaidyti. Lietuvos piliečių asmens dokumentų išdavimas perėjo migracijos tarnyboms, kurios priklauso policijai, o jai ši funkcija visiškai nebūdinga.

– Taip buvo sovietų laikais. Ir šiaip įdomu – tikriausiai buvo raportuota, kad Migracijos departamente žmonių sumažinta trečdaliu, tačiau paskui tyliai priimdavo naujų darbuotojų į kitą struktūrą tam pačiam darbui atlikti?..

– Ką čia ir kalbėti – 20 metų mokesčių mokytojų pinigais darytos investicijos paleistos vėjais. Manau, ne visai teisinga, kad dabar visi mato tik Migracijos departamentą, o ne tuos, kurie tokią situaciją sukūrė. Kaip visada, jie nusiplauna rankas ir lieka nekalti.

– Kas slypi už šios reformos – garsusis taupymas, menka kompetencija ar kas kita?

– Geras klausimas… (Juokiasi – T. R.) Faktas, kad šie negeri dalykai prasidėjo nuo kitų negerų dalykų. Vienu metu buvome apskųsti ministrui, kad Gariūnams neleidžiame dirbti pagal Lisabonos sutarties sąlygas, reikalaujame dokumentų, sudarome kliūtis. Manau, visų šių reiškinių priežastis – viena.

– Vienu metu jus smarkiai spaudė ir verslo struktūros, esą trukdote verslui plėtotis. Jų suvokimu, turėjote būti institucija, greitai ir be jokių patikrų išduodanti pažymas visiems pageidaujantiems…

– Jūs labai teisi. Verslininkai ir politikai dažnai sakydavo, kad mes – biurokratizuota institucija. Leidimų laikinai gyventi išdavimas – tai ne bilietėlių pardavinėjimas keleiviams, nes atsakome už tai, kas įleidžiamas ne tik į Lietuvą, bet ir į ES. Principas yra toks, kad Migracijos departamentas turi kruopščiai patikrinti atvykstantį asmenį – reikia surinkti biografijos duomenis, ar žmogus nėra prasikaltęs, ieškomas „Interpolo“, ar tikrai darys tai, ką žada. Reikia išsiųsti daug užklausų, o kai tapome Šengeno nariai, prisidėjo įsipareigojimų ne tik Lietuvai, bet ir kitoms sutarties šalims, ką mes įsileidžiame. Be to, apie kiekvieną atvykstantį trečiosios šalies pilietį reikia siųsti užklausas visoms ES šalims. Politikai šito dalyko nenorėjo matyti ir suprasti.

Jei grįžtume prie korupcijos skandalo, derėtų pasakyti, kad dar šių metų viduryje Migracijos departamentas neapsikentęs pateikė vidaus reikalų ministrui įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, bet jis liko gulėti stalčiuje. Taigi povandeninių srovių pakanka.

– Vis dėlto tikriausiai yra ir imigrantų, kurie neturi jokių piktų kėslų ir Lietuvai reikalingi?

– Mūsų pozicija ir buvo tokia: žmonės gali atvykti ir dirbti. Tačiau atvykėlius reikia kontroliuoti. Jeigu užsienietis Lietuvoje įkuria įmonę, jį galima kontroliuoti per jos ekonominę veiklą. Tačiau mes departamente iš užsieniečių, prašančių išduoti leidimus gyventi, gaudavome atsakymus, jog kai kas pusę metų atostogavo, kai kam verslas nepasisekė, todėl valstybei nieko ir nesumokėta… Migracijos departamentas tokiam asmeniui neturėjo teisės išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Tam reikėjo Mokesčių inspekcijos išvados, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad konkrečiam piliečiui nerekomenduojama pratęsti leidimo laikinai gyventi mūsų šalyje.

Užsienietis savo veiklą Lietuvoje Mokesčių inspekcijai turi deklaruoti kartą per metus, tačiau esmė ta, kad balansas pateikiamas už praėjusius metus, kitaip sakant, informacija metus vėluoja. Taigi yra visokių niuansų.

– Yra ir ekonominis imigracijos aspektas – imigrantai dažnai „numuša“ darbo kainas, sutinka dirbti pigiau, ir verslininkai tuo labai suinteresuoti?

– Čia mes jau kalbame apie žmones, atvykstančius dirbti pagal samdos sutartis. Tai kitas atvykimo pagrindas. Ir čia egzistuoja didelė problema: net ir esant dideliam nedarbui Lietuvoje, bandoma įsivežti trečiųjų šalių piliečių.

– Net ir šiuo metu? Atrodytų, taip galėjo būti tik ekonomikos pakilimo laikotarpiu.

– Tokie procesai vyksta nuolat, bet nieko negalima padaryti. Nebent pabandyti pasibelsti į sąžinę: darbdaviai, jūs gi esate Lietuvos piliečiai, tad įdarbinkite Lietuvos piliečius, paisykite ne tik savo asmeninių interesų. Tačiau nuo tokių kalbų jiems jokių emocijų nekyla.

O pamąstyti tikrai yra apie ką. Palyginus, sakykim, dešimties šių metų mėnesių ir to paties praėjusių metų laikotarpio duomenis, matyti, kad prašymų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, pradedant verslą, padidėjo nuo 1 800 iki 2 850, o ketinančiųjų dirbti Lietuvoje – nuo 2 200 iki 3 457. Srautai smarkiai didėja, o privalančiųjų šiuos žmones patikrinti mažėja…

Iki reformos Migracijos departamentas buvo gana stipri, galinti už savo veiksmus atsakyti institucija, bet paskui ji buvo tiesiog aklai, nediskutuojant, neįsiklausant į argumentus išdraskyta… Beje, Seimas buvo prieš, tačiau R. Palaitis, nieko neklausydamas, pasirašė šį Migracijos departamento „optimizavimo“ įsakymą. Laimė, dar neįvykdytas antrasis etapas, kuris būtų iš esmės sunaikinęs departamentą.

– Tokiais atvejais argumentų niekas nė neklauso, metamas kaltinimas, kad žmogus tiesiog nori išsaugoti darbo vietą. Tačiau pereikime prie kitos liūdnos temos. Žmonės dažnai baiminasi, kad Lietuvoje mažėjant šalies piliečių privažiuos afrikiečių, kinų, baltarusių ir kitų šalių atstovų. Kiek tai realu, neišvengiama ar natūralu?

– Imigracijos politiką yra suformavusi Vyriausybė. Piliečių iš trečiųjų šalių imigracija turėtų kompensuoti iš Lietuvos emigravusius piliečius. Vis dėlto jų atvykimas į Lietuvą neturėtų skatinti lietuvių emigracijos. Čia būtina labai aiški pusiausvyra. Lietuvos darbo birža stengiasi apsaugoti mūsų šalies darbo rinką. Migracijos departamento uždavinys – užtikrinti valstybės ir piliečių viešąjį saugumą.

Tačiau mes gyvename Žemėje, ir joje tuščios vietos nebūna. Lietuvos pensininkams reikia pensijų, Lietuvos piliečiams reikia sveikatos, švietimo paslaugų, ir tam reikalingi pinigai. Ir jei imigrantai duos ekonominės naudos, turėsime juos priimti. Kitas klausimas – kiek atvykę užsieniečiai yra pasirengę integruotis į Lietuvos ekonominį socialinį gyvenimą. Nors Vokietija, Prancūzija, Anglija ir kitos Vakarų Europos šalys skiria nemažai lėšų ir pastangų imigrantų integracijai, jos pripažįsta, kad šioje srityje turi didelių problemų.

Lietuva integracijos procesams yra visiškai nepasirengusi. Tai baltas lapas. Nors emigracijos mastai tebėra labai dideli ir imigracija – neišvengiama. Kas mėnesį savo išvykimą deklaruoja maždaug 2 600 Lietuvos piliečių, per metus bus apie 35 tūkst. išvykusiųjų. Vadinasi, kažkas turės šiuos žmones pakeisti.

Migracijos departamente nedirbu daugiau kaip metus, bet man šie procesai tebėra skaudūs. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, pritariant Prezidentei, per visus ketverius metus taip ir nesugebėjo įvertinti Lietuvoje vykstančių procesų.

– Lietuvoje su šiais procesais tarsi ir susitaikyta, kartais net pasakoma, esą nieko tokio, kad žmonės išvažiuoja: jie ir patys išgyvena, ir padeda Lietuvai išgyventi…

– Taip, nieko tokio, jei viskas vyktų proto ribose. Jungtinės Tautos atliko tyrimą, kuris nustatė, kad normalus migracijos lygis pasaulyje yra 3 proc. Per metus planetoje migruoja apie 200 mln. žmonių. Tai tarsi Brazilijos dydžio šalis. Tačiau ką galima pasakyti, kai Lietuvoje emigracija siekia 18 proc.?

Kai A. Kubilius, kalbėdamas apie emigraciją, pateikia Airijos pavyzdį, norisi persižegnoti. Dėl emigracijos airiai prarado savo kalbą – valstybinė kalba Airijoje yra anglų. Atrodo, jeigu mes ir toliau taip elgsimės ir mąstysime, globaliame pasaulyje išgyventi neturime daug šansų…

– Kas dažniausiai atvilioja į Lietuvą užsieniečius?

– Dažniausiai į Lietuvą užsieniečiai atvyksta kurdami šeimas. Kai Lietuvai ėmė trūkti darbo jėgos, ypač statybose, į pirmąsias pozicijas išsiveržė ekonominiai migrantai. Tokių buvo daugiau nei 50 proc. visų atvykstančiųjų. Be to, į Lietuvą atvažiuoja studentų siekti mokamo aukštojo mokslo. Universitetai ir kitos aukštosios mokyklos palengva pradeda dirbti UAB principais, kai siekiama tik pelno.

Kol kas pas mus daugiausia imigrantų iš artimiausių šalių – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Moldovos. Į pirmąjį penketuką patenka ir Kinija – į Lietuvą per metus atvyksta apie 500 kinų.

Įdomioji statistika

* 6,6 proc. užsieniečių gyvena Europos Sąjungoje.

* 16 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad imigracija – geras reiškinys. Vokietijoje šis rodiklis siekia 38, Suomijoje – 43, Lenkijoje – 17 proc.

* 343 tūkst. trečiųjų šalių piliečių 2011 m. buvo neįleisti į Europos Sąjungą.

* 83 850 asmenų nuo 2004 m. imigravo į Lietuvą.

* 271 527 piliečiai emigravo iš Lietuvos.

Beje…

* Lietuvoje gyvena apie 30 tūkst. užsieniečių. Jie sudaro mažiau nei 1 proc. visų šalies gyventojų. Tai vienas mažiausių rodiklių visoje ES (mažesnis procentas yra tik Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje).

* Dauguma užsieniečių yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tai dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Kiti užsieniečiai į Lietuvą atvyksta laikinai: 2011 m. 46 proc. užsieniečių gyveno Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, 39 proc. – darbo pagrindu, 13 proc. – mokslo pagrindu, 2 proc. – kitais pagrindais.

Europos migracijos tinklo duomenys

No comments yet... Be the first to leave a reply!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: